Nanananananana

Pirmas mano įrašas su nauja programa – Windows Live Writer. Su ja kaip ir turėtų būti lengviau dėt paveiksliukus, geresnis klaidų taisymas ir t.t. Bent jau taip buvo parašyta nezinau.lt Kol kas laaabai keista. Bet teks priprasti ir viliuosi, kad greitu laiku išmoksiu valdyti visus čia esančius navarotus. Ir šiaip drauge parsisiuntė daug visokių extra programėlių, kurias reiks įvaldyti.

                            

šiandien gyvenau pagal liaudies išmintį, jog ką gali padaryti rytoj – niekad nedaryk tuoj. Todėl susidėliojau dieną taip, kad naujais metais iškart turėčiau dėl ko sukti galvą. Kadangi darbų atidėliojimas padidino veiklos nebuvimą, pusė dienos bukai spoksojau į TV. Vienintelis vertas dėmesio reginys – filmas “Pirmoji eskadrilė” (“The Flyboys”). Istorija apie I Pasaulinį Karą, kai prie Prancūzijos oro pajėgų prisijungė jaunuoliai iš kare nedalyvaujančių šalių (šiuo atveju – amerikiečiai), jie mokosi valdyti naują technikos išradimą – lėktuvą, po to skrajoja, kariauja ir t.t. Man šiek tiek per daug spec. efektų ir dirbtinų vaizdų, bet dedu + už tai, kad meilės istorija (o kaip be jos) nesibaigė gražiai ir laimingai. Buvo keletas žiaurių vaizdų, kurioziškų situacijų, drąsių poelgių ir kt filmui būtinų elementų. Aktoriai gražūs +J.Reno prancūziška dvasia.  7/10 kažkur.

                                   

Kalbant apie rytdieną. Rytoj turėtų būti OK (ačiū Jurgai ;*), pradėt žadam nuo anksti, būtų gerai, kad vidurnakčio sulauktumėm.

                            

jis gyvas :D

Mėnulio diena (Pirmadienis)

man patinka pirmadieniai kaip šis.

normaliai pamiegoti,

šiek tiek padirbėti,

gerti vyną ant žalio ir šokti su deivėm,

būti parke ir nusišnekėti.

ir juoktis

juoktis

juoktis.

todėl visai nenoriu galvoti, kad kitas pirmadienis bus kitoks.

toks pat kaip jau buvo daug daug iki šiol.

toks blogas.

negalvoju.

kažkaip naiviai tikiuosi, kad ateinanti savaitė bus kitokia.

su daug naujumo.

kažko laukimu.

viltimi.

kad ir iš niekur.

eina kažkas per sniegą - nepurvina kojom, o balina. nusidriekia paskui šešėlis, ilgesnis už naktį ir sustoja prie seno beržo. ar judės toliau dar nežino. stebi kaip keičiasi tamsi tamsa į dar tamsesnę. galvodavo, kad taip nebūna. klydo - juk žmogus. lyg ir. tik moka pėdsakus skaityt. lyg knygą. dabar neprailgs vakarai prie seno beržo. neprailgtų ir po jaunom alyvom.

paskutinį sekamdienį nieko naujo.

šiandien padariau gerą darbą ir tapau Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009 ambasadore. anketą galima užpildyti www.culturlive.lt ką reikės daryti? galimi du variantai 1)nieko 2) facebook'uose ir kituose pan soc. tinklapiuose pareklamuoti Vilnių, renginius ir etc. dar gausiu kažkokį paketą su visokiais atvirlaiškiais,

 tai tuos pasiuntinėt ar padalint reiks. šiaip jau seniai galvojau, kad reikia prisijungti prie šio reikalo, tai šiandien, neturėdama ką veikti prisijungiau

vakar planavom eiti į Akustines Kalėdas AKKC, bet gavosi taip, kad nuėjom iki "Vaidilos"

Jurga su Ginte išėjo kažkur, o mes su Greta maišėm.

po to norėjosi KATABŲ, bet ačiū Dievui kebabinė seniai uždaryta dėl hig. normų neatitikimo.

all in all, buvo smagu.

šiandien dar buvau pakalbinta dėl kelionėsm, bet nieko įsimintino nepapsakojau.

kalbant apie straipsnius mano must to do sąraše - reklamuojamasis renginio straipsnelis.

nepradėtas, žinoma.

ir,žinoma, iki rytojaus sunkiai parašytas.

šiaip tai, blogger.com neaišku dėl kokių priežastėlių laginėja,tai šiandienos įrašas bus be iliustracijų, o t.y. niūrus kaip kad patsai gyvenimas.

linksminkinkimės.

šiandien paskutinis šių metų sekmadienis. o ble.

o kur Naujus??????????????????????????

bla bla arba Kalėdos

norėjau parašyti niurzgantį įrašą. visai netinkantį Kalėdoms. nes tokia jau esu. man visai ne prie širdies chaosas, persivalgymas, etc.

bet nėra jau taip blogai.

pvz, vakar šeimyna sugebėjo išgyventi be TV.

sesei patiko mano išrinktos dovanos.

pabandžiau būti geresne.

dar visai didžiuojuosi šventinėmis SMS žinutėmis, kurias rašiau asmeniškai galvodama apie kiekvieną adresantą.

gavau labai mielų atsakymėlių.

ačiū :*

maloniai nustebino Kalėdų Tėveliai - po to, kiek jie investavo į mane prieš kelionę nieko kaip ir nesitikėjau.

tačiau mama sugebėjo prisiminti, kai sakiau kokios knygos norėčiau ir dabar turiu progą be proto džiūgauti.

dar, sprendžiant pagal dovanas, visiems atrodo, kad mano plaukai silpni, nušiurę ir negyvybingi, todėl ateinančiais metais turėsiu ohohoho kiek priemonių jiems stiprinti.

mano knyga :P

biške ramybės arba geresnės TV programos ir viskas būtų kone perfect.

rytdiena žada būti dar neramesnė :O

velnias, man patinka Kalėdos.

būtent šis Marijono Kalėdoms sukurtas šedevras kuria namuose TĄ nuotaiką. dar matau už lango balta. ant sniego matysis mano juodos vokiškos cigaretės nuorūka. dar man dovanų krizė. kažkur perskaičiau gerą frazę - "dovanoju jums gyvybę, o jei nesidžiaugiat sušaudysiu į veidus". nieko juokingo, bet mano dovanų krepšelis irgi šiais metais bus sudarytas tik iš neapčiuopiamų vizijų ir miražų. bet juk taip geriausia, isn't it?

šiandien sesės daržely buvo karnavalas. mama rado mano prieš 12 metų dėvėtą suknelę, perdirbo ir buvo labai gražu pažiūrėt ir prisimint kaip pati su ja laksčiau. Kalėdų Senelį vaidino mano teatro mokytojas, o jis ne iš kelmo spirtas, tai buvo tikrai smagu. ir net smagiau tėveliams, o ne vaikučiams, kurie labiausia laukė dovanų ir nieko daugiau nematė. didelis respect'ukas auklėtojoms, kurios nusprendė, kad Senelio maiše turi būti knygos.

ai va dar. mane kamuoja kažkokie nežinomi jausmai. i'm so confused.net nežinau apie ką, dėl ko, kur, kame, su kuo, kaip ir už ką. nežinau, ar tai nuojauta ar kokia kitokia fignia, bet drąsiai galiu teigti, kad nesijaučiu itin konfortabiliai besijausdama taip. rodos, kažko ilgiuosi, bijau. trūksta. galbūt dar nepailsėjau po kelionės. dar nepripratau būt be žmonių. gerų (ne visi) žmonių. bet ryt- ramybės diena. so viskas bus ok.

man atrodo, kad žinau. ir nuo to nė kiek nelengviau.

Bonjour, Guten Tag

Mes vėl pas mus. nepaisant to, kad trūksta miego, buvo visokių peripetijų reziumuojant viskas perfect. visko buvo tiek daug, nerealių įspūdžių, potyrių, akimirkų,kad viskam aprašyti, nuskayti reikia 5 dienų,todėl šitas post'as bus trumpas. pasienio fricai biške nepraleido dėl įskilusio stiklo, tai apturėjom laimę po pirmos dienos mėlyną autobusiuką pakeisti kitu. gražesniu ir spalvingesniu. daug visko aplnankėm, pamatėm, pasigerėjom, pagėrėm ir t.t. smagiausia buvo, kad autobuse buvo 4 agnės. bet kadangi visos agnės yra nerealios tai buvo iki ašarų smagu. daug daug žaidėm kortom,biške alias, gale erzinom kaimynus. visa ko vinis, beabejo, buvo apsilankymas Europos Parlamente. paspaudinėjom mygtukus, prisiklausėm anglų kalbos aukštų frazių, diskusijos metu patylėjom, bet vien pastato vaizdinys pribloškia taip, kad nepamiršiu gyvenime tikriausiai.

Pabaigoje norėčiau padėkoti visai galiorkei, Beckham family, ir visiem.

P.S. Agne, jei neturi ką veikt vidurnaktį tai pasidažyk.

myliu.bučiuoju.iki.

ištrauka iš skype su Agne:

[21:51:51] Gvazda sako: keik tašikių susikrovei?:D[21:52:29] adema sako: viena didele, kuprine, ir ta kur i mokykla vaikstau, dar maza tokia dokam o vistiek mandarinai ant zemes[21:52:30] adema sako: ;DD[21:52:53] Gvazda sako: : DDDDDDDDDD[21:53:07] adema sako: o tu?[21:53:09] Gvazda sako: siūlau suvalgyt šiandien:D[21:53:22] adema sako: tai jau makaronus isiemaiu vienus;DD[21:53:28] Gvazda sako: aš vieną didelė, krepšys kur šulėn vaikštau ir krepšys su maistuku autike:D[21:53:49] Gvazda sako: žinai, jo, geriausia išiminėt maistą, geriau jau nevalgysim, ebt nuogos nebūsim!;DDD

kai su mama apsipirkinėjom, tai sakė, kad imu tiek daiktų, kaip į kalėjimą :D išvis dabar kambary bordelis, krepšių krepšelių šou, bet viskas šiaip ne taip supakinta :D

kadangi nuo mokyklos pajudam 6:00 am, tai logiškai galvojant keltis reiks ~4:00, o tai man, miego vergei, yra siaubų siaubas. bet ko nepadarysi dėl tokio dalyko. sakė Gintarė atvykt anksčiau, kad dar atliktume papešimo ritualą. bandysim, nes nežinia kada šviesis galimybė pasidusint.

o šiaip tikiuosi ko nors pasiilgt, jaučiu, kad vienas iš tų dalykų bus rašymas čia. dar gal mamos, tėčio ir sesės. na, bus kaip bus.

o visiems geros paskutinės savaitės mokykloj. kantrybės ir viską ten.

sekmadieninė dozė nieko

laukiu kelionės. nepaisant to, kad nieko nesiruošiam diskusijai, laukiu. visų pirma dėl to, kad bus galima išvengti priešatostoginės klasės psichozės, kuri aršiausia būna lietuvių kalbos pamokų metu. taip pat išvykimas puiki proga išvengti įvairų atsikaitymų, kontrolinių ir t.t. (nors ryt teks atsikaityti rusų,matematiką,anglų,choreografiją). žadam išgerti daug vyno, biške baltos ir viską maišyti su didele miego doze autobuse. turiu užduotį - nupirkti sesei dovaną Kalėdoms, taip pat reiks nupirkti visko visiems :D. aš tikiuosi, kad visi bendrakeleiviai bus geri, gražūs ir supratingi žmonės. ir dar, kad Lenkijoj keliai nebus duobėti.

šiandien LNK Snobo nakty filmą "Pažinti Foresterį". galiu prisiekti, kad kažkada seniai jį rodė per TV3, o tai ganėtinai stebina, nes Snobo nakty kaip ir nerodo jau rodytų filmų, ypač kituose kanaluose. na, bet tai kaip ir nesvarbu, kiek pamenu filmas neblogas, todėl bus visai neblogai priežastimi neišsimiegoti. o iki to reikia pasimokyti matematiką būtinai, ir pasidaryti špargalką su kosinusų reikšmėm. žodžiu, nieko gero, naudingo, prasmingo ar kitaip kaip galinčio praturtinti mano niūriąją būtį nebus.

ša.

kažkur dar girdisi nueinančių aukštakulnių batelių garsai. jie ką tik išsiskyrė, galbūt dabar nusiims vienus veidus, užsidės kitus - patogesnius naujoje situacijoje ir iškėlę peroksidintas galvas eis toliau, išbraukdami paskutines nesuvaidintas savo gyvenimo akimirkas. kažkas sėdės parko alėjoj po lapus numetusiu kaštonu, rūkys paskutinę cigaretę ir nusijuoks pamatęs žmogiškąją metamorfozę. kitame mieste, dar šviečiant paskutiniam saulės spinduliui maža mergaitė užklius už mažyčio akmenėlio ir visu ūgiu grius į neseniai pasibaigusio žavingo lietaus balutę. name, jau ne vieną dešimtmetį stovinčiame šalia parko užges žilaplaukės moters gyvenimas. visame pasauly nuo medžių nukris milijonai lapų. aš pastatysiu ant stalo pusiau nugertą pačios skaniausios kavos puodelį ir krestelėsiu vakar dažytus plaukus. mano sesuo sukandusi viršutinę lūpą dės paskutinę dėlionės dalį. o kas bus toliau?- paklausi tu pakėlęs vieną antakį. nebus nieko. o drauge bus visas gyvenimas.

šiandien pagilau baigiau apsipirkimą kelionei. aišku, neišvengiau skudurėlių pirkimo, bet omg tai visai smagu. sutvarkiau kambarius, todėl dabar labai miela sėdėti namuose ir beveik nesigraužiu, kad nei vakar nei šiandien vakare nieko neveikiu. buvom pasveikint Simutės 19 gimtadienio proga, bet tikrasis jos b-day pirmadienį, tada ir bus atskiras sveikinimas. labai mąstau, kaip reiks įkalbėti mamą nupirkti ~4 pakelius rūkyt. arba reiks sukti eilinę aferą...

changes

ištisus du mėnesius buvau blondinė, tai atėjo metas keistis. mama sako, kad dabar mano plaukai atrodo tarsi kava 3in1, o tai yra visai neblogai.

dar norėčiau, kad šiokių tokių pasikeitimų atsirastų ir mano galvelėje šiaip. nes dabar tas blondiniškumas vis dar reiškiasi įvairiomis nusišnekėjimo formomis, o kas baisiausia tai man visai patinka nusišnekėti, nes tai daryti sugebu geriausiai. bet neprošal būtų ir šiek tiek rimties į mano mažą pasaulį. aiškaus takto melodijoje. harmonijos. turbūt šių dalykų reiks prašyti Kalėdų Senio ir pačiai juo pabūti.

viva la vida,viva victoria

visą šią savaitę mano mintis valdo šis tobulas Kirkorovo šedevriukas. dainuoju iš ryto, su Gintare dainuojam eidamos mokykloj koridoriumi, prieš matematiką, rūkydamos parke. dainuojam su fizikos mokytoju per pamokas. ir išvis dainuoju ir nieko daugiau nedarau (arba dainuoju, kai nieko daugiau nedarau, bet taip būna retai, tai geriau galvokim, kad daugiau dainuoju negu nedainuoju). verta paminėti tą faktą, kad dainuoti nemoku, todėl po truputį laukiu, kol gausiu už dainavimą ko nusipelniusi. šiandien JC teko garbė būti konkurso komisijos nare. "mes galime gyventi kitaip" skelbė pavadinimas, kurio tikslas - visų psichohjgdajių medžiagų prevencija. pasirodė ten 7-9 kl jaunimėlis. pasižymėjau vieną frazę iš kažkurių pristatymo dainos "geri draugai yra tie, kurie laiku paduos cigaretę". tiesiai į dešimtuką taip sakant. o šiaip buvau griežta vertintoja - vienai komandai parašiau 4 (čia todėl,kad pati per geografiją gavau 6) ir vienintelį 10 (vaikutis sėdi prie rašymo mašinėlės, sklinda tas garsas, o eina skaidrės, kuriose rašomas narkomano laiškas. po paskutinio taško vaikutis miršta. idėja nužudė). reziumuojant visą šį reikalą galiu pasakyti, kad buvo linksma, nes visą laiką su Enrika šaipėmės iš žmonių (atsiprašau), sėdėjau šalia kažkokio nemenko Alytaus policijos viršininko, mus apmėtė lėktuvėliais, gavom gerą šokoladą, padėką (ant kurios mano pavardė be abejo netaisyklinga) ir t.t. ir pan. taigi ogi kaipgi ši popietė buvo visai prasminga.

+ ryt penktadienis (3 pamokos), iki atostogų liko 2 mokslo dienos, ateina metas, kai galėsiu žmogiškai išsimiegoti. dar tam renginy buvo simbolis - šuo AMSIUS. aš nesuprantu kaip visaprotis žmogus gali išbūt tokiame kostiume n laiko. kraupu. bet laaabai juokinga.

(non)private.

klausosi kaip vakaras suteka į vakaro šulinį ir niekaip negali atitraukti akių nuo naktinės vaivorykštės. "širdim matau" pasako ir toliau sėdi įbedęs akis į vieną tašką link ten, kur nėra menkiausio šešėlio. prabėgdami visi pasižiūri, bet skuba taip, kad nelieka laiko suprasti kur baigiasi ir prasideda protas. tik pūkinė bitė nutūpė ant peties. ir nesvarbu, kad žiemą jos nekuria savo dangiškųjų polonezų. pro akis subtitrais prabėga šiandienos rytas, vakar vakaras, rytdienos naktis. žodžiai žaidžia žavėdami.žavėdamiesi. niekas neprasideda, kol nesibaigia vakar. ieškosit-nerasit-vėlu. parašys kažkas kažkur ant antkapio mylimos dukters, nevykėlio sūnaus. supras, kai jau bus pasibaigę visi jausmų galiojimo terminai. tik kalbės eilėmis, stengsis sukurti simfoniją. nieko, dėl ko neverta stengtis, neverta pradėti, o vakarop pabaigti, kad ir nebaigtą. išeik ir neklausyk kaip kalba medžiai atitrūkę nuo žemės, savęs, nuo minčių idealų... susiūbuok geriau. pabūk medis.... p.s. nežinau ką parašiau ir abejoju ar reikia.

bzzzz.

dabar aš labai labai aukštai iškeliu galvą, užriečiu nosį ir garsiai sakau: iki atostogų liko savaitė. lygiai. o jūs, nelaimingieji dar 5 dienas turėsit trint mokyksuolius, kol galiausiai išrėksit, kad šiemet mokslai baigti. antradienių aš nemėgstu. dėl tragikomiško tvarkaraščio. 1 pam etika 2 laisva 3istorija 4laisva 5lietuvių 6anglų 7geografija 8fizika. erzina, kai per langus nėra ką veikt - parke prie minusinei temperatūrai esant ilgai suolų neprišildysi, "pore" kavą geriam tik kartą (nes keliskart per dieną net į tokią kavinę eit neitin padoru), tai reik sėdėti valgykloje ir tyvuliuoti kvapų jūroje. aš jaučiu, kaip geografijos mokytoja siunčia pykčio bangas į mano pusę. čia dėl to, kad jau trečia pamoką iš eilės aš aplenkiu jos kabinetą. bet taip jau yra, kad kartą nenuėjus negali sustot. toks gyvenimas... trečiadienis man irgi nepatinka. nes nėra langų, o pamokos 8 - anglų, choreografija, matematika, 2lietuvių, istorija, teatras ir rusų. jeigu plačiau paliestume rusų kalbos temą, tai galiu pasakyti, kad tai jog aš ją pasirinkau, kad ir b lygiu buvo vienas blogiausių sprendimų mano gyvenime, o liūdniausia tai, kad kitos išeities aš kaip ir neturiu, nes šios mielos kalbelės man gali reikėt tolimoje ateityje. rytdienai dar būtina parašyti rašinuką pasirinkus citatą iš "Fausto" ir straipsniuką į laikraštį. leisiu spėti kokiam lygmenije yra mano noras visa tai atlikti. leisiu sau atsakyti - nuliniame. sklando kalbos, kad ryt atvažiuoja kažkas iš MRU, per 5 pam t.y. lietuvių, o tai visai džiugu, nes vis dėlto mes nieko daugiau ten neveikiam tik malam malam š. liūdna. diena ryt bus ilga.tik norėčiau, kad vėl ne iki 21:00.

myliu, bučiuoju, iki

ilgesnės dienos. reikia.

namo grįžau 21:00.

tobulai sugebu pasunkinti sau gyvenimą.

nieko kaltinti negaliu - toks mano pačios pasirinkimas.

tik para galėtų būti ilgesnė negu 24h

mes vėl pas mus

...po poros dienų, kai žavusis pc vėl atsisakė dirbti. labai džiaugiuosi, kad dabar jau viskas veikia, nes artimiausiomis dienomis jo tikrai prireiks (o gal kartai, kas nors, taip visai netikėtai turit medžiagos kaip mažinti socialinius, politinius ir ekonominius globalizacijos padarinius? (wasntme) ). penktadienį: * AKIMIRKOSE buvo gerai. šiaip visus nustebinau tyliai kalbėdama. bet nežinau, kažkaip nebuvo noro draskytis ir išvis nesijaučiau atsigavus po visų netikėtumų. *su mama maximoj 1,5h iešokojom jaučio. radom. *vakare ėjom žiebt eglės, bet nuėjom tik prie Nemuno su braškiniu likeriu. pakalbėjom apie laidotuves ir etc. *lygiai 21h apsilankėm teatro kavinėj. valandą sėdėjom prie staliuko, pusantros laukėm kol išleis rūkyti. paskui šokom biške (:D) vakar: *miegojau iki 13:30. *karpiau paveiksliukus iš TV Antenos ir klijavau į užrašus. *susimontavau lempą prie lovos ir bandžiau konspektuoti istoriją. nepavyko. * per lryto.tv rodė C. Eastwood'o filmą originalo kalba (sveikinimai į jų pusę) * ntąjį kartą žiūrėjau "Drugio efektą". ntąjį kartą jis paliko kažką ypatingo. *bandžiau žiūrėti S. Cubric'o "Eyes wide shut". dar nė karto nemačiau pabaigos. šiandien: *kovojau su voratinkliais *su mama klausiau CD, kuriuos ji nupirko dėdei į JAV. ausis skauda. *sprendžiau nelygybių nelygybes (laukia vektoriai utiutiu :D ) šiaip erzinu save, kad nemoku planuoti laiko. būna, sėdžiu ir nieko neveikiu. o veikt ką yra. kaip cigaretė gyvenimas nyksta (šita frazė neišlenda iš minčių tikriausiai todėl, kad jau visą dieną rūkyt noriu)

šios dienos daina: Madonna - Miles away

viskas gerai, kas gerai baigiasi.

ogi betgi turėjau problemyčiu su pc darbu. aišku kalta pati, nes įdiegiau kažin kokią programą, kuri susipjovė su kitomis. tačiau viskas gerai, kas gerai baigiasi :) tai vienas rimtesnis dienos pliusas.

tačiau minusas užgožė viską. pirmąsyk gyvenime patekau į tokią situaciją, kai pletkai sukelia diiiidelę sumaištį. liūdniausia, kad dėl jų žmonės, kuriuos tikrai gerbiu pradėjo manim abejoti. keista, kai kiti apie tave žino kur kas daugiau negu tu pats. tačiau pakartosiu auksinę frazę - viskas gerai, kas gerai baigiasi - pasikalbėjom ir problema kaip ir išspręsta (tikiuosi). mokykloje šiek tiek pasilengvinom dieną, tad vietoj automobilizmo ir geografijos pamokų laiką linksmai leidom parke (Agne Sad., tu - šaunuolė, nuėjai, parašei, bet penalo kartais nepalikai? :D). Šiaip gerų emocijų šiandien buvo daugiau negu neigiamų. ir leidžiu tuo sau pasidžiaugti. ryt. AKKC - IX teatrų festivalis "Akimirkos" , kuriame dalyvausiu ir aš (vėlgi šios dienos netikėtumas). 17h Alytaus miestas žiebia eglę. Tikiuosi, kad kaip ir pernai ji vėl bus gražiausia Lietuvoje (o šįmet gyva!). 21h šokiai pokiai. Taigi ką veikt bus. Ir jetau, kaip noriu, kad viskas būtų gera ir ramu. P.S. vakar valandą klausiau James Morrison - One Last Chance. jeigu kam norisi lyrikos - rekomenduoju :)

trečia savaitgalio diena

šįryt man nusišypsojo laimė. na, tiksliau mama, susirūpinusi mano sveikata ir taip netikėtai pasiūliusi į mokyklą šiandien neit. taigi nepaisant to, kad mano savijauta yra net labai gera, jos itin viliojančio pasiūlymėlio atsisakyti neleido širdis (very very bad me). taigi tuo būdu apturėjau dar viena poilsio dieną.

kaip vėliau paaiškėjo, per istoriją vyko trumpa apklausėlė raštu, o aš visiškai jai nesiruošiau (verta pasakyti, kad niekas apie ją neįspėjo), galimybę išsaugoti savo reputaciją likus namie interpretuoju kaip ženklą. ženklą, kad jau metas pradėti mokytis.

bet, be abejonės, mokytis aš nepuoliau (laiko bus per "Nusivylusias namų šeimininkes"). taigi, ogi, betgi ką aš tuomet veikiau? negaliu sakyti, kad nieko, bet tikrai nieko tokio, kas pasitarnautų mano ateičiai (na nebent tai, kad pagaliau iššlaviau dulkias iš pakampių, o tai visai nebloga kvėpavimų ligų prevencija).

skaičiau. knygą, po to "Veidą". ten geras straipsnis apie būsimąją Vyriausybę - kažkokie x-ai ir y-ai ateina i valdžią, o ką ten darys nė patys nežino. graudoka.

DAR. nereikia pamiršti, kad šiandien pirmoji žiemos diena. ir nepaisant to, kad nebuvau iškišus nosies iš namų, manau, turėtų būti kažin koks ypatingas jausmas. bet jo nėra. ir nežinia ar bus. na, nebent nukristų iš dangaus drauge su sniegu. o sniegas šią žiema, deja, tikriausiai bus utopinė svajonė...

HAPPY SNOWLESS WINTER