tarpšventis arba 50as įrašas.

nežinau čia specialiai ar ne, bet gavosi taip, jog jubiliejinis 50as parašymas į blog’ą įvyko tarp dviejų švenčių, o tai reiškia, kad šiandieną galima irgi atžymėti kaip šventę, bet po penktadienio ir vakar jokių žymėjimų kaip ir nesinori, o ir šiaip dar nepajutau atsigavimo, tai galiausiai gaunasi taip, kad jokio šventimo nebus. :D

ką galėčiau pasakyti apie praėjusias dienas?

pavyzdžiui vasario 13 diena, penktadienis, pilnatis buvo visai gera ir šauni diena apart keleto niuansų, kurią aš – Agnė, Agnė (ne aš) ir Jurga aplaistėm tamsiu tamsiu alumi. labai ten dėl visko juokėmės, sukūrėm Agnių organizaciją, gavau alaus vonią ir t.t.  po to ėjom į achujabytielnišiškiausiausią renginį, pavadinimu “Erdvės”, kurį Agnė savo nuožiūra pervadino į “Versmes”, kas irgi labai kėlė juoką. (foto iš achujabytielnišiškiausiausio renginio galite pažiūrėti Emilio fotoalbume). po to apturėjom nervą, kuris privertė mane surūkyti 3 cigaretes iškart (kai jau po antros man dažniausiai darosi bloga) ir ant sniego pripaišyti daug daug Dovydo žvaigždžių, kurias gabūs psichologai turbūt galėtų kaip nors interpretuoti.

šeštadienis, Valentino diena. 

po penktadienio pakilau gan vėlai, o kadangi tėveliukų nebuvo, tai leidau sau paslampinėti su chalačiku, kiek nustebino močiutė – sėdžiu aš sau rami prie PC, o ta ir sako “ar tu nepriklausai kokiai sektai? neplanuoji šokt nuo stogo?”. suglumau tai aukščiausiam lygį. po to suglumino ir tėtis, kuris Valentino dienos proga man įteikė TELELOTO bilietą. po tokių pamaloninimų neliko nieko kito, kaip gerti tamsaus alaus, pulpą “EURO” ir alaus pakaitalą su nepakeičiamąja šaikyte. iš pradžių, galiu pastebėti, buvo blogai, paskui, ačiū kažkam, buvo gerai ir dėl to džiaugiuosi, nes negali būt ilgai px, kai nėra gerai. čia šio sakinio neišgėręs tamsaus alaus nesuprasi, bet ir nereikia. Nikolajus Gogolis yra pasakęs “Pamilkite tuos, kurių kitokie įsitikinimai, ir pamatysite, kaip išlošite.” ir čia turbūt geriausias palinkėjimas meilės dienai.

vienas mano poelgis iš vakar vakaro, kuris mane pačia labai sužavėjo, kada jau gulėdama lovoj ir šiaip nieko nematančiu žvilgsniu spkosodama į filmą, kuriame vienam veikėjui kažkoks baisiai šlykščiai neaiškus padaras iškanda subinę, dar sugebėjau parašyt Virgutei sms ir paklaust kas laimėjo “Dainų dainos” konkursą. :D o laimėjo Saha Son’as į kurį dabar ir kviečiu pasižiūrėt.

vaizdai dainos fone turbūt ir atskleidžia visą dainos esmę ir grožį.

šiandien visą dieną leidžiu prie MTV per reklamas skaitydama paskutinius “Idioto” puslapius. šalia laukia Sigito Gedos poezijos rinkinys “Sokratas kalbasi su vėju” (kiek jau perskaičiau, tai likau sužavėta), kurį maišysiu su Paulo Coelho “Piligrimu” (kaip seniai skaičiau šitą autorių)

   

šį vakarą, jaučiu, bus TV filmų vakaras, nes

21:15 per LTV “Kai aš buvau partizanas”   Vytauto V. Landsbergio filmas apie sovietinę okupaciją ir, manau, vasario 16os išvakarėse jį būtina pažiūrėti.

21:30 per TV3 “Mongolas”. Filmas apie legendinį Čingischaną, o kaip žinia rusai, ypač Sergejus Bodrovas kuria išties įspūdingus istorinius filmus, tai, manau, irgi negalima nepažiūrėti.

22:40 per LNK “Kolekcionierė”.  geriausias praėjusių metų lietuviškas filmas. rodomas snobo kino rubrikoje. viskas tuo pasakyta.

 

nežinau kaip ir kuo būdu reikės susiderint tarp filmų rodymo laiko, bet bandysim bandysim.

 

pabaigai, jau paskutinės Dostojevkio mintys iš “Idioto”:

“ Laisva valia ir pinigai – du dalykai, kurie skiria mus nuo keturkojų”

“Būkime tarnais, kad būtume poetais”

“Būti juokingam kartais net gera, o ir geriau: veikiau galima kits kitam atleisti, veikiau ir nusilenkti; ne viską juk galima suprasti iš karto, juk negalima stačiai nuo tobulybės pradėti! Norint pasiekti tobulybę, pirmiausia reikia daug ko nesuprasti! O per greit suprasime, tai gal ir negerai suprasime”

“Aš nesuprantu, kaip galima praeiti pro medį ir nebūti laimingam, kad jį matai? Kalbėtis su žmogumi ir nebūti laimingam, kad jį myli?”