Džiaugtis šiuo ilguoju savaitgaliu tikrai buvo priežasčių – oras fantastiškas, miestuose skamba muzika, visi šypsosi. Todėl, palaimintos tėvų, su Agne (panele C) nusprendėm atlikti žygdarbį ir nukeliauti į sostinę, į Gatvės Muzikos Dienas. Važiavom autostopu, tad man, kaip pirmą kartą keliaujant tokiu būdu, buvo extra smagu. Dabar jaučiu, kad užsikabinau už tranzavimo kabliuko 
Sostinėj prie mūsų prisijungė Jurga su Ramūnu ir Greta, apleidusi savo jaunųjų architektų mokyklos paskaitas. Jeigu viską viską, ką patyrėm, būtų galima apibūdinti vienu žodžiu, jis būtų kažkas tarp “jėga” ir ne itin lietuviško “zjb”. Buvom ir alaus prie Vilnelės ir Užupy išgert, ir pavalgyt drauge su Taize dalyviais Sereikiškių parke (ačiū savanoriavusioms Živilei ir Rugilei) ir, be abejonės, pasiklausyt MUZIKOS. Itin smagu buvo Agnei ieškot Baltojo Kiro tik grįžus nuo Vilnelės (nesuprantu, kodėl neradom 
). Tačiau pačios geriausios emocijos užplūdo, kai jau apie 21:00 vaikščiojom gatvėm, stabtelėdamos prie tų, ties kuriais nesibūriuodavo daug žmonių (arba visai žmonių nebūdavo) ir pradėdavom šokti į nieką nekreipdamos dėmesio. Tai – laisvės jausmas. Keista, bet po to ir daugiau žiūrovų-judėtojų atsirasdavo, todėl nusprendėm, kad galėtume būti samdomos žiūrovų pritraukėjos.
Dar visą dieną bandžiau filmuoti (fotoaparatu, žinoma) įvykius ir prisigaudyti medžiagos filmukui, kurį reikia sukurti teatro pamokai. Bet, kai dabar peržiūrėjau viską, ką nufilmavau, supratau, kad teks filmuoti kates ar vabalus. Tarp fotografijų neradau nė vieno muzikanto/grupės, bet čia dėl to, kad ėjom klausyti, o ne fotografuot 
Kam įdomu – foto čia ir čia. Mūsų foto – mano veidaknygėje
Mažas minusas po kelionės – nuospaudos ant kojų. Dar nesugalvojau, kokiu būdu rytoj vaikštinėsiu mokykloj. Bet, et… Išgyvensiu.
REZIUMĖ – pavasaris – kelionių ir gerų įspūdžių metas. Drauge.
1 pasisakymas (-ai):
pamiršai pasakyt, kad sushi valgėm:[
Rašyti komentarą