Sėdžiu dabar su arbatos puodeliu, gretimam kambaryje mama lygina mano drabužius (sakė, kad kai pati išsilyginu, tai tas pats, kai nelyginta:). Liko kelios valandos. Dabar net galvoju, džiaugtis ar ne, kad išvažiuoju. Galima sudaryti ilgą +/- lentelę. Pvz. + tai, kad vasarą kažkur pabūsiu, – kad Lenkijoj, +kad važiuoja visai smagūs žmonės (bent jau iš pirmo žvilgsnio), – kad nevažiuoja niekas iš pačių artimiausių ir t.t. 
Vakar buvo nenusakomai gerai. Ačiū Jurgai, Agnei ir Gintarei. (Aišku, ir ponaičiui “Šaltupiui”, jo dėka buvo dar smagiau.) Taip sėdėti, niekur neskubėt, juoktis… Būtent tokie dalykai ir yra tikroji šiluma, vertybė (kas to nežino). To per tas dvi savaites labiausiai ir pasiilgsiu :]
Šiaip kvailiausia, kad neturėsiu telefono ir reikalui esant neturėsiu galimybės pakomunikuoti su Lietuva. Yra viltis, kad turėsim interneto ryšį, tai va tuomet manęs niekas nepamirš:) Nors… dienotvarkė bus pakankamai užimta, o ir šiaip, kiekvienas vakaras nusimato būti pažymėtas gėrimais su laipsnio ženklu.
Nežinau kodėl, bet man sunkiai rašosi. Žodžiu, bus kaip bus. Bet vistiek
MYLIU, BUČIUOJU, IKI.
1 pasisakymas (-ai):
"sangham saranam gacchami"...for you!
Rašyti komentarą