Sėdžiu štai sau, po ilgo laiko įsijungus Windows Live Writer ir suku mintį, ką gi čia prikurpti į šitą a la sendintą lapą.
Gal pradėti nuo to, kad miegojau 16 valandų, kas yra mano super rekordas. Nežinau ar kaltas vakarėlis pas Gintarę, ar Agnės duotas Haris Poteris, tačiau dar niekada man nėra buvę taip, kad užmigčiau 20:00, o atsikelčiau 12:00 dar ant kelioninės pagalvės, užsiklojusi chalatu. Nežinau, ką galvojo tėvai, bet jaučiu įtarė, kad pas Gintarę tikrai nebuvo blaivininkų sąjungos būrelio ( na, neskaitant Agnės ir Jurgos) susirinkimas. Mano supratingumo jutikliai nenustato ar dėl mano ankstyvo-ilgo miego, ar dėl to, kad į tūsiuką išlėkiau kaip ir nieko neinformavus, mylimi tėveliai šiandien nelabai linkę komunikuoti, apart įsakymų padaryt tą, aną ir t.t., kas labai sutrikdė mano planus vakare vėl lėkti į-visą-savaitę-atvirus-tūsams-Gintarės-namus. Šiaip gyvenau baimėje, kad ir rytoj visi mano planų takai bus surišti, užrišti ir padėti į tolimų svajonių lentynas, bet ką tik nugirdau, kad mama rytoj vėl šiaušia link pajūrio (sakyčiau neblogai kiekvieną savaitgalį), todėl aš sau pasilieku visišką moralinę teisę švęst šventę, gyvenimą ir visa kita, kas tik švenčiama, arba bent jau gali būti išgėrimo priežastimi.
Dabar man iškilus dilema, ką veikti šį vakarą. Lauko darbai kaip ir atlikti, veidaknygės (aka facebook’o) fermos sužiūrėtos, netgi iš neturėjimo ką veikti, visas sesės foto ( neva dideles vertybes) surašiau saugiai į CD, kur jos galės ramiai gulėti ~5 metus (kažkur skaičiau, kad po tiek laiko pagrindinės kompaktinių diskų savybės pradeda trikti ir yra nemaža tikimybė prarasti svarbius duomenis). Žiūrinėdama senas nuotraukas viename diske aptikau komiksus. Na, bent jau aš buvau taip pavadinus šiuos triptikus. Atrodo pakankamai kvaila šalia šeimyninių nuotraukų saugoti ir šias, bet kada internete susirasti galimas nuotraukas. Bet, tikriausiai, tuomet man jos labai patiko. Peržiūrėjusi galiu drąsiai teigti, kad patinka ir dabar. Kietai. Tikrai geras darbas.
Na va, sukėliau visas. Net neabejoju, kad jeigu ir žiūrės jas kas, tai nebent ant vienos rankos pirštų telpantis žmonių skaičius. Na ir gerai, tegu apie tai kas gražu ir įdomu žino kuo mažiau žmonių. 
O aš bent jau turėjau ką veikti…
2 pasisakymas (-ai):
Pradėsiu nuo to, jog tikrai gražiai rašai :)
Iš Tavo rašysenos, matosi, kad rutina neblogai kėsinasi į gyvenimo gelmes, - visai kaip ir man. Būna, atsikeliu jau link vakaro, tai net nebesinori lipti iš lovos - juk vistiek laukia tokia pat nuobodi nuobodi diena.
p.s. geriau nuotraukas rašyk ne į diskus, o sukelk į kokį Picasa Web Albums ar Photobucket, ten, mano nuomone, gal truputį saugiau :)
na, jeigu įdėčiau rankraščio foto, tuomet jau būtų sudėtinga pasakyti, kad gražiai rašau :D
o jei rimtai, tai ačiū :]
rutina toks žemiškas dalykas, kad niekur nuo jos nepabėgsi, baisiau, kai į gyvenimą kėsinasi tinginystė, ką paskutinėm dienom ypač aštriai jaučiu. va čia jau problema:)
Rašyti komentarą