Butterfly effect

Taip geriau pagalvojus, jeigu PC ekraną būtų galima prilyginti spintai ar šiaip kokiai lentynai, tai tos lentynėlės vieta, kurioje poziciją užima WLW būtų apdulkėjusi, apaugusi voratinkliais ir dar visaip kitaip negražiai estetiškai atrodytų. Ačiū kompiuterių dievams, kad taip nėra, tačiau jau pati susigriebiau, kad vertėtų nupūsti tas dulkes ir ką nors pakeverzoti.

Iš tikrųjų tai visai smagu sėdėti ir spaudyti klavišus, dėlioti iš jų žodžius ir sakinius, dar nežinant, kas iš viso to turėtų išaugti. Kodėl mano galvelė tuščia?Čia skraidena tik įvairios pavienės mintys, niekaip nenorinčios susispiesti į krūvą, susisisteminti (kiek si :)… Gal taip yra dėl to, kad jau dvi savaitės mokslo metai dar nėra mokslo metai, o mes tik vieningai malame š?.. Gal dėl to, kad Lietuvos rinktinė kažkaip nelabai kaip šiemet pasirodo EČ, nėra įkvepiančių pergalių, kurios įkvėptų optimizmo ir pakurstytų parašyti kokią nors odę krepšiniui? O gal tai dėl to, kad galbūt niekuomet tos mano mintys ir nebuvo susidėję į lentynėles, nebuvo susisteminę, o tik lakstė kaip tie margi drugeliai pievoje, ir visi mano ligšioliniai bandymai įsijausti į kažin kokį rimtą vaidmenį tebuvo tik saviapgaulė, nes man dar pačiai, kaip tam minčių drugeliui, reik skraidyti pievoje ir būti nesusistemintai?

Vakar buvau labai gražiam koncerte. “Po saule”, kad vaikučiai iš globos namų surastų sau vietą po ja. Žavu, kad į AKKC atvažiavo didelė dalis Lietuvos pop padangės, kad skyrė savo minutes Alytaus našlaičiams. Aš pati ėjau vien dėl Marijono (kad sudainuotų tris milijonus) ir gal šiek tiek nusivyliau, kai jis paliko sceną atlikęs tik vieną dainą, tačiau po ~3,5h trukusio renginio išėjau su daug daugiau spalvų akyse, mintyse ir širdyje.

O šį vakarą, nors ir planavau visiškai kitaip, tačiau praleisiu ramiai. Gersiu daug daug daug savo refresh’inančios arbatos, skaitysiu Remarko “Gyvybės kibirkštį” ir eisiu kaip galima anksčiau miegoti. Kad tie minčių drugeliai galvoje pailsėtų ir pasiruoštų rytdienai…