Seniai nerašiau. Net į paskutinio įrašo datą pažvelgt nesinori – ne viena minutė ir valanda nuo to laiko praėjo. Bet ne dėl laiko norisi slėpti akis, o dėl to, kad štai prieš akis dar vienas įrodymas, jog nemoku pabaigti pradėtų darbų. Nežinia ar kada išmoksiu…
Atostogos. Lyja. Ant stalo matematikos uždavinynas, du Strielkūno rinkiniai, Nykos – Niliūno poezija, Suvorovo “Pasirinkimas”. Vieninteliai mano dienos darbai. Todėl ir mėgstu atostogos. Savas tvarkaraštis, darbo 
(nedarbo) sistema. Niekas neliepia po 45 min. pereiti į kitą kabinetą ir išsitraukus visiškai neįdomiai parašytą vadovėlį vaidinti mokymąsi. Ir miegi, žmogau, kiek nori, nes eini miegot tada, kai tau patinka, nes gal, pavyzdžiui, tau geriau sekasi naktim. Šiaip paprastom dienom, kuomet reikia keltis anksti, kad 
kažkieno nustatytu laiku suspėtum atsisėsti į medinį suolą, kapituliuoji prieš vadinamuosius vyturėlius (kažkodėl vyturiai dažniausiai būna mokytojai, o tuomet ir prasideda visos bėdos). Nes tu, žmogau, esi pelėda. Nes tau geriau sekasi naktimis. Todėl ir mėgstu atostogas, nes pelėdos gali būti pelėdos, o vyturiai, jei tik turi noro, lai keliasi ankstybėm ir skraido. Bet antradieniais, kai lyja, toli nenuskrisi. Man patinka atostogos. Rudenį…
Ir dar man patinka latviai. Tiksliau Tele2 idėja su meteoritu. Vis linksmiau. Ir nesuprantu aukštų Latvijos galvų pykči
o prasmės. Gyvena ėdami sunkumų, tai užuot džiaugęsi kūrybingų žmonių sumanymų, putojasi, kaip šunys pasiutimo bacilą pasigavę (O gal ir pasigavę? Keista nebūtų – juk kaimynai mūsų, o mes šito gero per akis turim). Vat būtų smagu, jeigu į mūsų ateivių ambasadą atskirstų koks delegatas iš Marso (na ir kas, jei po tuo būtų pasilėpęs skabusis “Maxima” vardas)…
0 pasisakymas (-ai):
Rašyti komentarą