Tikriausiai dėl to sėdint autobuse Vilnius - Alytus, kažkurioje mano sudėtingo organizmo dalyje gimė noras vėl rašyti blog'ą.
Nes kuo senyn, tuo atmintis trumpyn ir jeigu didieji įvykiai dar išlieka, tai (malonios) smulkmenos, kurios ir sudaro gyvenimą, pamažu ir užsimiršta.
Dabar perskaičiau senuosius įrašus.
Kiek visko prsiminiau!
O nuo paskutinio įrašo sausio 3d praėjo tiek skirtingų dienų, tiek išgyvenimų ir jie neužrašyti!
Pikta.
Ant savęs.
Konkursai, pasirodymai, 100dienis, Turkija ir t.t.
Bet et, kas buvo, tas.
NUO ŠIANDIEN PASIRYŽTU BENT 30 MIN, KURIAS PRALEIDŽIU BUKAI REFRESHINDAMA FACEBOOK, SKIRTI BALTAM LAPUI KOMPIUTERIO EKRANE.
Nedėsiu paveiksliukų.
Tik savo antrą kūrybinį darbą teatro pamokai.
2 pasisakymas (-ai):
Agne, jei čia tavo balsas, tai labai gražus! Būk filmų garsintoja ir kiekvieno tavo įgarsinto filmo žiūrėjimas bus pats geriausias dalykas!
hehe ačiū!
Rašyti komentarą